pakraikos

pakráikos sf. pl. (1) KGr182, pãkraikos (3^b) BŽ276 žr. pakraikas 1: Įnešk pakraikų̃ į kiaulių tvartą, o tai paršai nuskęs Vl. Pakraikų reikia gyvuliams stovėti ir gulėti rš.